Background. Despite improvements in drug-eluting stent (DES) technology, treatment strategies for long coronary artery lesions remain a controversial issue. The aim of our study was to evaluate the long-term clinical results after FFR guided PCI on long coronary lesions. Materials and methods. A total of 74 consecutive patients with significant (mean FFR 0.61 ± 0.11) coronary artery lesions ≥30 mm in length were included in the prospective study. All patients were treated with FFR guided PCI implanting newer generation Biolimus, Everolimus or Zotarolimus eluting stents. Clinical endpoints - target vessel revascularization (TVR) and major adverse cardiac events (MACE) - were recorded at 1 and 2 years. Results. 100% angiographic procedure success was achieved, the mean post procedural FFR was 0.88 ± 0.06. At 2-year follow-up, 6 (8.1%) patients had ischemia driven TVR, all within the first 12 months. There were no target vessel related acute coronary syndromes and definite stent thromboses in the study group. At 2 years, the total MACE rate was 29.7%. There was a trend towards a higher TVR rate in patients with overlapping DES vs single DES implanted (9.6 vs 4.5%, p = 0.6). On regression analysis, the total stent length had no influence on the TVR rate. Conclusions. At 2 years after stenting long coronary lesions with newer generation DES the TVR rate was 8.1%, which is acceptable in the high cardiovascular risk population with diffuse coronary artery disease. The total stent length did not affect the long-term clinical outcomes.
Santrauka Darbo tikslas. Nors vaistais dengtų stentų (VDS) technologijos nuolatos tobulinamos, ilgų vainikinių arterijų pažeidimų gydymo taktika išlieka diskutuotina. Mūsų tyrimo tikslas – įvertinti ilgalaikius klinikinius rezultatus po ilgų vainikinių arterijų pažeidimų perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI), atliktos vadovaujantis frakcinio tėkmės rezervo tyrimu (FTR). Tyrimo medžiaga ir metodai. Iš viso 74 pacientai, kuriems nustatytas reikšmingas (vidutinis FTR 0,61 ± 0,11) vainikinės arterijos pažeidimas, ilgesnis nei 30 mm, buvo įtraukti į prospektyvinį tyrimą. Visiems pacientams implantuoti antros ir naujesnės kartos Biolimus, Everolimus ar Zotarolimus išskiriantys stentai. Stentuotos kraujagyslės pakartotina revaskuliarizacija (SKR) ir didieji nepageidaujami kardiovaskuliniai įvykiai buvo stebimi dvejus metus. Rezultatai. Visiems pacientams atlikta sėkminga PKI, vidutinis FTR po procedūros buvo 0,88 ± 0,06. Per dvejų metų stebėjimo laikotarpį 6 (8,1 %) pacientams dėl išemijos buvo atlikta SKR (visiems per pirmus 12 mėn.). Tiriamųjų grupėje stentuotos kraujagyslės nulemtų ūminių koronarinių sindromų ir stento trombozės atvejų nenustatyta. Didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių dažnis per dvejų metų stebėjimo trukmę buvo 29,7 %. Stebėta dažnesnės SKR tendencija pacientams, kuriems implantuoti keli persidengiantys VDS, palyginti su pacientais, kuriems implantuotas vienas VDS (9,6 ir 4,5 %, p = 0,6). Atlikus logistinę regresinę analizę nustatėme, kad bendras stento ilgis neturėjo įtakos SKR dažniui. Išvados. Pacientams, sergantiems toli pažengusia (difuzine) koronarine širdies liga su ilgais vainikinių arterijų pažeidimais, gydymas naujesnės kartos VDS yra saugi ir efektyvi gydymo alternatyva (SKR dažnis per dvejus metus siekė 8,1 %). Bendras implantuotų stentų ilgis neturėjo įtakos ilgalaikiams klinikiniams rezultatams. Raktažodžiai: ilgi vainikinių arterijų pažeidimai, PKI, vaistais dengtas stentas.
Santrauka Darbo tikslas. Nors vaistais dengtų stentų (VDS) technologijos nuolatos tobulinamos, ilgų vainikinių arterijų pažeidimų gydymo taktika išlieka diskutuotina. Mūsų tyrimo tikslas – įvertinti ilgalaikius klinikinius rezultatus po ilgų vainikinių arterijų pažeidimų perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI), atliktos vadovaujantis frakcinio tėkmės rezervo tyrimu (FTR). Tyrimo medžiaga ir metodai. Iš viso 74 pacientai, kuriems nustatytas reikšmingas (vidutinis FTR 0,61 ± 0,11) vainikinės arterijos pažeidimas, ilgesnis nei 30 mm, buvo įtraukti į prospektyvinį tyrimą. Visiems pacientams implantuoti antros ir naujesnės kartos Biolimus, Everolimus ar Zotarolimus išskiriantys stentai. Stentuotos kraujagyslės pakartotina revaskuliarizacija (SKR) ir didieji nepageidaujami kardiovaskuliniai įvykiai buvo stebimi dvejus metus. Rezultatai. Visiems pacientams atlikta sėkminga PKI, vidutinis FTR po procedūros buvo 0,88 ± 0,06. Per dvejų metų stebėjimo laikotarpį 6 (8,1 %) pacientams dėl išemijos buvo atlikta SKR (visiems per pirmus 12 mėn.). Tiriamųjų grupėje stentuotos kraujagyslės nulemtų ūminių koronarinių sindromų ir stento trombozės atvejų nenustatyta. Didžiųjų nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių dažnis per dvejų metų stebėjimo trukmę buvo 29,7 %. Stebėta dažnesnės SKR tendencija pacientams, kuriems implantuoti keli persidengiantys VDS, palyginti su pacientais, kuriems implantuotas vienas VDS (9,6 ir 4,5 %, p = 0,6). Atlikus logistinę regresinę analizę nustatėme, kad bendras stento ilgis neturėjo įtakos SKR dažniui. Išvados. Pacientams, sergantiems toli pažengusia (difuzine) koronarine širdies liga su ilgais vainikinių arterijų pažeidimais, gydymas naujesnės kartos VDS yra saugi ir efektyvi gydymo alternatyva (SKR dažnis per dvejus metus siekė 8,1 %). Bendras implantuotų stentų ilgis neturėjo įtakos ilgalaikiams klinikiniams rezultatams. Raktažodžiai: ilgi vainikinių arterijų pažeidimai, PKI, vaistais dengtas stentas.
Keywords: FFR guided PCI; drug-eluting stent; long coronary lesions.